BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie supuvusį kiaušinį

2012-01-11  Žymos: , ,

Buvo sena, tarybinio stiliaus spintelė, kurioje buvo saugomi reti, seni, archyviniai daiktai. Reikalingi ir nelabai. Joje buvo puodeliai, lėkštės, servizai, statulėlės, grybukai, iš grybų šventės, porcelianiniai kiaušiniai, maži alkoholio buteliukai, kokius duodavo lėktuve, jei gerai pamenu, dar tarybiniais laikais, aišku, jei pavykdavo kam į jį pakliūti ir t.t. Taip pat buvo saugomi velykiniai kiaušiniai: tikri ir netikri. T.y. mediniai, pirkti parduotuvėje. Ir vienetiniai: drožinėti rankomis, bei dažyti specialiais dažais, specialia metodika. Atsitiko taip, kad nykstant velykinėms tradicijomis, žmonėms nutautėjant (kas be ko tai nesąmonė, bet ne apie tai), atsiradus visokiems lipdukams ir pan. šūdokams, marginti velykinius kiaušinius tapo nemadinga ir į spintelę pakliuvo “išdavikai”. Iš pažiūros jie atrodė neblogai. Lipdukai buvo specialios kiaušinio formos. Su šventųjų atvaizdais. Ir aplipdyti taip keistai glotniai, kad atrodė tarsi koks velykinis stebuklas. Taigi, jie ten pakliuvę buvo sau ir niekas nesirūpino, nei kaip ten jie laikosi, nei kas ten dar yra. Po kurio laiko, atsirado kambary keistas kvapas. Atrodė lyg kažkoks gyvūnas nespėjo į tualetą.  Visi ėmė įtarinėti tame kambaryje gyvenančią katę, kuri negalėjo nei pasiaiškinti, nei atsakyti, nei paklausti, nei dar kažkaip apsiginti nuo neteisingų kaltinimų. Kada kvapas baisiai įkyrėjo, ir kadangi katė buvo labai kultūringa, visi ėmė giliau mąstyti, ir aiškintis, kas gi iš tikrųjų čia gali taip smirdėti. Bet kadangi kvapas sklido ne iš spintelės, visiems tai buvo paslaptis. Visi, aišku, ieškodavo ten, iš kur jis sklisdavo, bet bėda tame, kad jis keisdavo lokaciją (t.y. vietą). Ir taip klajodavo po kambary tai šen, tai ten. Atrodė, gal šeimininkė to kambario prisismirdinusi tada. Na, juk taip išeina. Bet šeimininkė pati nesmirdėjo. Ir tas kvapas jai pačiai nepatiko. Tad liko tik laukti, kol kažkas savaime paaiškės. Pagaliau, kvapas pasidarė toks stiprus, kad jau buvo neįmanoma apsikęsti ir jis vis aiškiau ir stipriau ėmė sklisti iš spintelės, su tarybiniais, archyviniais, senoviniais daiktais ir suvenyrais. Šeimininkė, įtardama, jog spintelėje ir bus kažkas negerai, ją betvarkydama, surado suskilusį vėlykinį kiaušinį - “išdaviką”. T.y. tą su lipdukais šventųjų. Ir tada paaiškėjo, kas buvo blogai su tais lipdukais. O gi jie buvo vienkartiniai, t.y. neatsiklijavo… O kiaušinis suskilęs prismirdino viską aplink taip, kad kvapas taip ir liko. Valė kas netingėjo, bet netgi ir po suskilusio kiaušinio pašalinimo, vis tiek spintelė smirdėjo. Visi daiktai, kurie ten buvo uždaryti, pateko tarsi į kažkokį okupacinį kiaušinio smarvės laikotarpį. Jie patys juk nesmirdėjo. Bet turėjo tupėti ir gyventi toje smarvėje, kuri liko ir vis tiek sklido nežinia iš kur. Matyt buvo dar vienas suskilęs kiaušinis, kurio niekas nematė ir nežinojo kur jis. Nors nežinia. Rezultatas buvo tik toks, kad spintelėje buvo blogas kvapas ir visi daiktai viduje tupėjo tame kvape.

Patiko (0)

Rodyk draugams




Atgalinė nuoroda | Komentarų RSS

Rašyk komentarą:

Vardas (būtinas)

El. paštas (būtinas)

WWW

Komentaras:


     


    >----------------------------<


    META