BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Durnaropė

Buvo tokia išgalvota, tai yra pramanas, gėlė vadinama durnarope. Raganos šventai dievagodavosi, kad ji tikrai yra ir visiems siūlydavo ją parodyti, pasakodamos kaip ten ji gražiai žydi ir pan. Protingi žmonės neidavo ir net, jei ji yra, nenorėdavo jos matyti. Bet, deja, pasaulyje ne visi protingi… Arba, šiaip, smalsūs. Tik bloga prasme. Tai raganos tuo ir naudodavosi. Pačios jos buvo, šiek tiek, “kvankšt” ir, jei kas norėdavo jas uždaryti į atitinkamas įstaigas, jos užsiundydavo tokius, kurie buvo prisiriję tos durnaropės arba vien jau ją buvo matę. Tokiu būdu ta durnaropės pernešama kvailumo liga plito. Kvailai, be to, dar viens kitą užkrėsdavo, perpasakodami savo kvailas mintis (dezinformaciją, šmeižimus ir pan.) viens kitam. Ir taip pasaulis sukvailėjo visai. Raganos įgavo nežabotą valdžią, valdininkai nukvako, policija tarnavo ne tam, kam reiktų, psichiatrai gydė sveikus, tai yra nugydydavo, o daktarai poliklinikose (ir ne tik), užkrėsdavo ligomis, kada tikrindavaisi profilaktiškai. Būtent nuo ko tikrindavaisi, tai kažką panašaus ir prakišdavo. Gal ir ne visi. Bet čia ne apie tai. Blogiausia, kad atrodė, jog nėra kam skųstis. Nes tam tikrose vietose sėdėdavo tie kvailiai, prisiriję durnaropės. Arba, šiaip, nesigaudydavo kame reikalas ir nenorėjo nieko suprasti. Žodžiu, buvo situacija tragiškai beviltiška. Reikėjo kažkaip su tais kvailais kovoti. Ir teko imtis kraštutinių priemonių. Protingi žmonės sukilo. Ėmė rinktis slapta į tam tikras grupes. Prisigamindavo visokiausių molotovo kokteilių ir pan. Paišė (terliojo) sienas, sprogdindavo kvailių įstaigas, rajonus, miestus ir t.t. Prasidėjo visokie neramumai. Durnaropių apsiriję kvailiai, sukilėlius vadindavo teroristais ir pan. Be to, įstatymai buvo jų pusėje. Nes buvo kvailai ir nelogiškai surašyti, tų pačių kvailių, kurie nenorėjo nieko keisti. Todėl teko apeiti tuos kvailus įstatymus, kvailas taisykles ir pan. Ta santvarka vadinosi “oligarchų anarchija”. Tiksliau, tie oligarchai ir buvo kvailiai, turintys valdžią. Tik, kadangi oligarchai buvo bailūs ir kvaili, be to - beryšybės, tai slėpdavosi ir valdydavo per kitus. Tai yra neoficialiai. Oligarchai, irgi, turėjo savo grupes, o tiksliau gaujas - kvailius, kuriuos žmonės vadindavo šunimis. Oligarchų šunys nieko nevalgydavo tik gerdavo durnaropių arbatą. Vaikščiojo perkarę ir alkani. Baisiai pikti. Nes jiems pripildavo dar šiek tiek paranoidų į arbatą. Ir tada visai būdavo blogai. Jie tarsi sulaukėję vambrindavo iš niekur nieko, vos tik pamatydavo protingesnį žmogų. Apsigarsino ant viso pasaulio kaip durniai su savo durna santvarka ir daugiau nieko. Kas tik galėjo bėgdavo iš tos durnaropių valdomos šalies. Ir, kadangi niekas, nieko nenorėjo keisti, tai ir liko tokia keista tvarka. Tokia tad pasakos apie durnaropę liūdna pabaiga.

Patiko (0)

Rodyk draugams




Komentarai (2) apie “Durnaropė”

  1.   Pieštukėlis 2012-09-30 11:18 rašė:

    Labai gražios Tavo pasakos :)

  2.   tutu 2012-09-30 14:21 rašė:

    Puikus įrašas. Kiek gramų durnaropės prireikė?

Atgalinė nuoroda | Komentarų RSS

Rašyk komentarą:

Vardas (būtinas)

El. paštas (būtinas)

WWW

Komentaras:


     


    >----------------------------<


    META