BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasakų Karalystė

Buvo tokia pasakų karalystė. Jos gyventojai gyveno pasakų pasaulyje, kuris buvo netikras, bet saugus pasakų karalystės gyventojams, kurie labai bijojo žiaurios realybės. Viską, kur tik buvo pasakojama apie problemas ar dar kažką, kas yra žiaurios realybės dalis, pasakų karalystės gyventojai atmesdavo, ignoruodavo ar vadindavo nesąmonėm ir pan. Jiems tarsi suveikdavo kažkoks “trumpiklis” smegenyse, kuris neleisdavo giliau mąstyti, suprasti… Jie mėgo sėkmės istorijas, laimingas pabaigas, aklą optimizmą, saldų melą, kuriuo jie aklai tikėdavo ir pykdavo, jei kas pasakoja karčią tiesą. Jiems karti tiesa, prasmingi išminties žodžiai, posakiai, gilios mintys atrodydavo beprasmybės, nes kaip ir minėjau, jų smegenyse buvo trumpiklis, ribojantis jų mąstymą. O kas bjauriausia iš visų, kad pasakų karalystės gyventojai, labai gerai apie save galvodavo. Kadangi jų buvo dauguma, ir jie lengvai rasdavo bendraminčių, todėl savo supratimą laikė teisingiausiu. Ir panašu į tai, kad dėl savo riboto mąstymo, neturėjo jokių problemų. Tačiau kitokiems pasakų karalystės gyventojams - tiems, kurie norėjo žinoti realią situaciją ir suprasti daugiau, vyraujanti dauguma, atrodė baisiai tuščia ir beviltiškai kvaila. Jie jautėsi tarsi gyventų kvailių šalyje. Ir gyvenant tokioje aplinkoje, buvo, išties, labai sunku. Juk valdė dauguma, t.y. kvailesni. Tik pasaulis pagal juos! buvo tikras, o visa kita… bambėjimai, pesimizmas, kvailystės, nesąmonės, išsigalvojimai, svaisčiojimai ir t.t. Kitaip tariant, pasakų karalystės dauguma ir kita - likusioji pusė, viena kitą laikė neteisiais ar dar ten kokiais… ir nesutarė tarpusavyje.  Nes tarsi kalbėdavo skirtinga kalba. Ir štai, vieną kartą, pasakų karalystės herojė - Pelenė, sugalvojo įsiskverbti į daugumos uždarą pasaulį, atnešdama visiems šviesą - tiesą, kokia ji be atrodytų nepriimtina. Ji suprato, kad visiems reikia suvokti realybę, tam, kad būtų galima kažką pakeisti. Buvo kas ir anksčiau bandė tą padaryti. Bet pasakų karalystės mąstymas, buvo per stiprus. Be to, kaip ir minėjau, pasakų karalystės gyventojai, jautėsi teisiausi ir protingiausi, nes buvo dauguma. Pelenė, suprasdama, kur slypi esminė problema, ėmė mokytis svetimą - pasakų karalystės gyventojų kalbą. Kad visų pirma, galima būtų bent susikalbėti. Tai buvo sunki kalba. Ir jei padarydavai bent menkiausią klaidą, tai galėjo brangiai kainuoti. Taip pat, pelenė pastebėjo, kad ne visada viskas būna aišku iš pirmo karto. Ir supratimas kartais ateina žymiai vėliau. Todėl sugalvojo rašyti. Ir sukūrė savo pasakas. Pelenės Pasakas. Tikėdama, kad ateis laikas ir pasakų karalystės gyventojai kažką gal supras, įžvelgs prasmę, pasimokys ir gal ką nors pakeis savo Pasakų Karalystėje.

Patiko (0)

Rodyk draugams




Atgalinė nuoroda | Komentarų RSS

Rašyk komentarą:

Vardas (būtinas)

El. paštas (būtinas)

WWW

Komentaras:


     


    >----------------------------<


    META